Šeštoji, septintoji ir aštuntoji JT Generalinės Asamblėjos rezoliucijos, kuriose raginama paskelbti mirties bausmės moratoriumą:
šalių, kuriose mirties bausmė už nusikaltimus, susijusius su narkotikais, balsavimo rezultatai (+ = "už"; - = "prieš"; abs = "susilaikė")
| 2016 | 2018 | 2020 | Minimalios patvirtintos mirties bausmės už nusikaltimus, susijusius su narkotikais, 2020 m. |
Bahreinas | abs | - | - | |
Bangladešas | - | - | - | |
Brunėjus Darusalamas | - | - | - | |
Kinija | - | - | - | ? |
Kuba | abs | abs | abs | |
Egiptas | - | - | - | |
Indija | - | - | - | |
Indonezija | abs | abs | abs | 77 |
Iranas | - | - | - | ? |
Irakas | - | - | - | |
Jordanija | abs | abs | + | |
Kuveitas | - | - | - | |
Laoso PDR | abs | abs | abs | 13 |
Libija | - | + | - | |
Malaizija | - | + | + | 25 |
Mianmaras | abs | abs | abs | |
Šiaurės Korėja | - | - | - | |
Omanas | - | - | - | |
Pakistanas | - | + | - | |
Kataras | - | - | - | |
Saudo Arabija | - | - | - | ? |
Singapūras | - | - | - | 6 |
Pietų Korėja | abs | abs | + | |
Pietų Sudanas | + | abs | abs | |
Šri Lanka | + | + | + | 5 |
Palestinos valstybė | n/a | n/a | n/a | |
Sudanas | - | - | - | |
Sirija | - | - | - | |
Taivanas | n/a | n/a | n/a | |
Tailandas | abs | abs | abs | 8 |
Jungtiniai Arabų Emyratai | abs | abs | abs | |
JAV | - | - | - | |
Vietnamas | abs | abs | abs | 79 |
Jemenas | - | - | abs | |
2020 m. pilietinė visuomenė taip pat aktyviai pasisakė prieš mirties bausmę. Apribojus galimybę rengti asmeninius susirinkimus, pastangos buvo sutelktos internete. Vienas iš pavyzdžių - LBH Masyarakat inicijuota peticija dėl Merri Utami, Indonezijos darbuotojos migrantės, kuri daugiau nei dešimtmetį praleido mirties bausmės atlikimo vietoje už tai, kad buvo įkalbėta prekiauti narkotikais, bylos. Peticiją, kurioje Indonezijos prezidento Joko Widodo prašoma suteikti Merri malonę, rašant šį straipsnį pasirašė daugiau kaip 19 000 žmonių. Pažymėtina, kad advokatai ne kartą nurodė, jog visuomenės dalyvavimas internete yra viena iš pagrindinių strategijų kovojant prieš mirties bausmę, kaip nagrinėjama specialiame ataskaitos pabaigoje esančiame skyriuje. Tai, kad gerokai sumažėjo su narkotikais susijusių mirties bausmių, neabejotinai yra teigiamas pokytis - galimybė šalims iš naujo apsvarstyti šios politikos būtinybę ir veiksmingumą, o advokatams - dar labiau sustiprinti savo raginimus panaikinti mirties bausmę. Vis dėlto mirties bausmė nėra vien mirties bausmės vykdymas. COVID-19 laikais teisingumo sistemos veikimas gali apsunkinti arba padaryti beveik neįmanomą mirties bausmės vykdymą, tačiau tai nebūtinai sustabdo mirties bausmės taikymą. Pažymėtina, kad
2020 m. mažiausiai dešimt šalių už nusikaltimus, susijusius su narkotikais, nuteisė mažiausiai 213 asmenų mirties bausme - tai 16,3 proc. daugiau nei 2019 m., kai buvo patvirtinta 183 mirties bausmė. Ši didėjimo tendencija buvo ypač ryški kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Indonezijoje, kur 2020 m. už prekybą narkotikais mirties bausme nuteisti 77 asmenys (79 % daugiau nei 2019 m.). Ir atvirkščiai, didelis skaičius mirties nuosprendžių prisideda prie didėjančio skaičiaus asmenų, laukiančių mirties bausmės, kur daugelis jų praleidžia daugiau nei dešimtmetį. Toks nepaliaujamas pasikliovimas mirties bausme - net ir išskirtinių iššūkių laikais - kelia ne mažesnį nerimą nei pačios egzekucijos.
Labai svarbu pažymėti, kad vis dar egzistuoja plačiai paplitęs ir sisteminis skaidrumo trūkumas, susijęs su mirties bausme, o tai pažeidžia aiškius tarptautinius standartus. Skaidrumo problema dar labiau paaštrėjo 2020 m., kai surinkti informaciją apie mirties bausmės taikymą už nusikaltimus, susijusius su narkotikais, buvo dar sunkiau nei ankstesniais metais. Tikėtina, kad taip atsitiko dėl COVID-19 dominuojančių naujienų, taikomų judėjimo apribojimų ir mažėjančios pilietinės visuomenės erdvės; visa tai neigiamai veikė nepriklausomą mirties bausmės stebėseną. Tuo pat metu buvo sustabdyti arba atidėti keli JT žmogaus teisių procesai, pavyzdžiui, Sutarties organų atliekamos šalių peržiūros ir specialiųjų procedūrų vizitai į šalis, todėl dar labiau sumažėjo išteklių, skirtų mirties bausmės taikymui stebėti. Tai rodo, kad būtina skubiai atnaujinti stebėsenos procesus, siekiant užtikrinti, kad pažeidimai ir tendencijos būtų dokumentuojami ir į juos reaguojama. Gerai integruota žmogaus teisių stebėsena ir dokumentavimas turėtų tapti esminiu komponentu siekiant užkirsti kelią tolesniems ir būsimiems žmogaus teisių pažeidimams. Galiausiai, 2020 m. taip pat pastebėtas kai kurių šalių regresas - planuojama taikyti griežtesnes bausmes už nusikaltimus, susijusius su narkotikais. Pavyzdžiui, Filipinų prezidentas Rodrigo Duterte, vykdydamas savo "karą su narkotikais", toliau siekė vėl įvesti mirties bausmę. Šiuo metu žemieji Kongreso rūmai priėmė įstatymo projektą, pagal kurį vėl būtų įvesta mirties bausmė, ir jį ketinama svarstyti Senate.