Įvadas
Nustatyta, kad kanapės ir jų dariniai, veikdami endokanabinoidų sistemą (ECS), veikia daugelį virškinimo trakto procesų, pasižyminčių priešuždegiminiu, antinocicepciniu ir antisekreciniu poveikiu. Manoma, kad kai kuriuos virškinamojo trakto sutrikimus galima gydyti kanabinoidais: malšinti chemoterapijos sukeltą lėtinį skausmą, pykinimą ir vėmimą, gerinti nealkoholinės suriebėjusių kepenų ligos ir uždegiminės žarnyno ligos eigą. Tyrimai taip pat parodė svarbų ECS vaidmenį medžiagų apykaitoje. Nepaisant galimos kanapių naudos, nepageidaujamas poveikis iki šiol ribojo jų naudojimą medicinoje.
Kanapėse yra daug chemiškai aktyvių junginių, įskaitant kanabinoidus, terpenoidus, flavonoidus ir alkaloidus. Svarbiausi iš jų yra Δ9-tetrahidrokanabinolis (THC) ir kanabidiolis (CBD). Be jų, žinoma daugiau kaip 100 kitų aktyvių kanabinoidų, kurių kiekvienas gali moduliuoti ECS. Pastaroji yra kanabinoidinių receptorių, jų ligandų ir pagal poreikį veikiančių reguliuojančių sintetinančių ir skaidančių fermentų tinklas. Ligandai yra anandamidas ir 2-arachidonoilglicerolis - lipidai, susidarantys dėl arachidono rūgšties apykaitos. Svarbiausi yra 1 ir 2 kanabinoidų receptoriai (CB1 ir CB2), taip pat pereinamojo katijonų kanalo potencialo receptorius (V pošeimio 1 narys), peroksisomų proliferatoriaus aktyvinamas alfa receptorius ir našlaičių G baltymas, susijęs su GPR55 ir GPR119 receptoriais. Endokanabinoidus sintetinantys fermentai yra diacilglicerolipazė, sintetinanti anandamidą, ir N-acetilfosfatidiletanolaminui būdinga fosfolipazė D, sintetinanti 2-arachidonoilglicerolį. Tokie fermentai kaip riebalų rūgščių amido hidrolazė ir monoacilglicerolipazė ardo endokanabinoidus. ECS gali suaktyvinti egzogeninės kanapės, kiti fitokanabinoidai ir sintetiniai junginiai.
Nustatyta, kad kanapės ir jų dariniai, veikdami endokanabinoidų sistemą (ECS), veikia daugelį virškinimo trakto procesų, pasižyminčių priešuždegiminiu, antinocicepciniu ir antisekreciniu poveikiu. Manoma, kad kai kuriuos virškinamojo trakto sutrikimus galima gydyti kanabinoidais: malšinti chemoterapijos sukeltą lėtinį skausmą, pykinimą ir vėmimą, gerinti nealkoholinės suriebėjusių kepenų ligos ir uždegiminės žarnyno ligos eigą. Tyrimai taip pat parodė svarbų ECS vaidmenį medžiagų apykaitoje. Nepaisant galimos kanapių naudos, nepageidaujamas poveikis iki šiol ribojo jų naudojimą medicinoje.
Kanapėse yra daug chemiškai aktyvių junginių, įskaitant kanabinoidus, terpenoidus, flavonoidus ir alkaloidus. Svarbiausi iš jų yra Δ9-tetrahidrokanabinolis (THC) ir kanabidiolis (CBD). Be jų, žinoma daugiau kaip 100 kitų aktyvių kanabinoidų, kurių kiekvienas gali moduliuoti ECS. Pastaroji yra kanabinoidinių receptorių, jų ligandų ir pagal poreikį veikiančių reguliuojančių sintetinančių ir skaidančių fermentų tinklas. Ligandai yra anandamidas ir 2-arachidonoilglicerolis - lipidai, susidarantys dėl arachidono rūgšties apykaitos. Svarbiausi yra 1 ir 2 kanabinoidų receptoriai (CB1 ir CB2), taip pat pereinamojo katijonų kanalo potencialo receptorius (V pošeimio 1 narys), peroksisomų proliferatoriaus aktyvinamas alfa receptorius ir našlaičių G baltymas, susijęs su GPR55 ir GPR119 receptoriais. Endokanabinoidus sintetinantys fermentai yra diacilglicerolipazė, sintetinanti anandamidą, ir N-acetilfosfatidiletanolaminui būdinga fosfolipazė D, sintetinanti 2-arachidonoilglicerolį. Tokie fermentai kaip riebalų rūgščių amido hidrolazė ir monoacilglicerolipazė ardo endokanabinoidus. ECS gali suaktyvinti egzogeninės kanapės, kiti fitokanabinoidai ir sintetiniai junginiai.
Kanapės veikia daugelį virškinamojo trakto procesų per savo poveikį ECS. Kanabinoidų receptoriai ir jų ligandai yra pasiskirstę visame žmogaus virškinamajame trakte, o jų raiška regioniniu mastu skiriasi. Taigi CB1 receptoriai yra išreikšti žarnyno nervų sistemoje ant epitelio ląstelių, mienteriniame ir submukoziniame nervų rezginiuose, taip pat jų randama šalia motoneuronų, interneuronų ir pirminių aferentinių neuronų. CB2 receptoriai dažnai būna išreikšti ant imuninių ląstelių ir periferinėje nervų sistemoje. ECS palaiko žarnyno homeostazę, moduliuodama imuninę toleranciją, virškinamojo trakto motoriką, visceralinį skausmą ir uždegimą. Receptorių aktyvacija lemia didesnį maisto suvartojimą ir intensyvesnius medžiagų apykaitos procesus, darančius įtaką energijos balansui, įskaitant lipolizę ir gliukozės apykaitą.
Kanapių poveikis virškinamojo trakto motorikai
Tyrimuose su gyvūnais CB1 agonistai sumažino motoriką, o CB1 antagonistai veikė prokinetiškai. CB1 receptorių yra ant presinapsinių neuronų mienteriniame rezginyje ir submukoziniuose neuronuose. CB1 agonistai slopina jaudinamuosius cholinerginius neuronus, dėl to sumažėja kontrakcinis aktyvumas ir vėliau slopinama peristaltika. Be to, CB1 moduliuoja interneuronų tarpininkaujamą neurotransmisiją ir peristaltikos refleksus, slopindami P medžiagos sekreciją ir vazointestinalinių peptidų išsiskyrimą. Šis poveikis priklauso nuo dozės ir nepriklauso nuo ritmą reguliuojančių ląstelių (pvz., Cajal intersticinių ląstelių). CB2 vaidmuo fiziologiniuose procesuose yra mažiau išaiškintas, tačiau jų vaidmuo uždegiminėse būklėse yra gerai suprantamas.
THC ir stemplės funkcija
Keliuose tyrimuose vertintas kanapių poveikis stemplės motorikai ir gastroezofaginio refliukso ligos patogenezei. Dviejuose tyrimuose nustatytas su kanabinoidais susijęs apatinio stemplės sfinkterio atsipalaidavimas; trumpalaikis THC vartojimas sumažino stemplės sfinkterio spaudimą ir jį atpalaidavo, o CB1 antagonistas rimonabantas padidino NPS spaudimą po valgio. Priešingai, ribotas retrospektyvinis tyrimas parodė didesnį stemplės sfinkterio hipertenzijos paplitimą tarp lėtinių kanapių vartotojų, todėl šioje srityje reikalingi tolesni tyrimai. THC vartojimas laikinai sumažino trumpalaikio stemplės sfinkterio atsipalaidavimo ir rūgšties refliukso epizodų dažnį.
Duomenų apie kanabinoidų vaidmenį funkcinio krūtinės skausmo patogenezėje vis dar nedaug. Atlikus prospektyvinį tyrimą nustatyta, kad 4 savaites vartojant CB1 agonistą dronabinolį padidėjo skausmo slenkstis, sumažėjo skausmo intensyvumas ir odynofagija, palyginti su placebu, be reikšmingo šalutinio poveikio. Taigi kanapės gali pagerinti stemplės funkciją ir sumažinti gastroezofaginio refliukso ligos ir nekardinio krūtinės skausmo simptomus, nors tokiam poveikiui patvirtinti reikalingi papildomi tyrimai.
Skrandžio tuštinimasis ir gastroparezė
Kaip parodė tyrimai su gyvūnais ir ribotas skaičius tyrimų su žmonėmis, vartojant kanabinoidus, skrandžio tuštinimasis sulėtėja, daugiausia dėl CB1 agonistų poveikio periferinės ir centrinės nervų sistemos keliams. Dviejų placebu kontroliuojamų tyrimų metu THC ir dronabinolis sulėtino skrandžio tuštinimąsi. Pažymėtina, kad atsakas į dronabinolį priklausė nuo lyties: moterų skrandžio tuštinimosi laikas buvo ilgesnis, o vyrų - didesnis skrandžio tūris nevalgius, galbūt dėl hormoninių skirtumų.
Gastropareze sergančių pacientų apklausa parodė, kad kanapių vartojimas buvo susijęs su simptomų pagerėjimu, kuris, vartojant geriamąjį dronabinolį, buvo ne toks ryškus, palyginti su kanapių inhaliacija, galbūt dėl galimo mažesnio biologinio prieinamumo. Tai rodo, kad kanapių dozė ir vartojimo būdas gali turėti įtakos gastroparezei, paveikdami kitus patogenezinius mechanizmus, o ne skrandžio ištuštinimą. Reikia atlikti daugiau tyrimų, kad būtų galima nustatyti klinikinio kanapių vartojimo naudą tam tikruose gastropareze sergančių pacientų pogrupiuose (idiopatinė, diabetinė, pooperacinė).
Tyrimuose su gyvūnais CB1 agonistai sumažino motoriką, o CB1 antagonistai veikė prokinetiškai. CB1 receptorių yra ant presinapsinių neuronų mienteriniame rezginyje ir submukoziniuose neuronuose. CB1 agonistai slopina jaudinamuosius cholinerginius neuronus, dėl to sumažėja kontrakcinis aktyvumas ir vėliau slopinama peristaltika. Be to, CB1 moduliuoja interneuronų tarpininkaujamą neurotransmisiją ir peristaltikos refleksus, slopindami P medžiagos sekreciją ir vazointestinalinių peptidų išsiskyrimą. Šis poveikis priklauso nuo dozės ir nepriklauso nuo ritmą reguliuojančių ląstelių (pvz., Cajal intersticinių ląstelių). CB2 vaidmuo fiziologiniuose procesuose yra mažiau išaiškintas, tačiau jų vaidmuo uždegiminėse būklėse yra gerai suprantamas.
THC ir stemplės funkcija
Keliuose tyrimuose vertintas kanapių poveikis stemplės motorikai ir gastroezofaginio refliukso ligos patogenezei. Dviejuose tyrimuose nustatytas su kanabinoidais susijęs apatinio stemplės sfinkterio atsipalaidavimas; trumpalaikis THC vartojimas sumažino stemplės sfinkterio spaudimą ir jį atpalaidavo, o CB1 antagonistas rimonabantas padidino NPS spaudimą po valgio. Priešingai, ribotas retrospektyvinis tyrimas parodė didesnį stemplės sfinkterio hipertenzijos paplitimą tarp lėtinių kanapių vartotojų, todėl šioje srityje reikalingi tolesni tyrimai. THC vartojimas laikinai sumažino trumpalaikio stemplės sfinkterio atsipalaidavimo ir rūgšties refliukso epizodų dažnį.
Duomenų apie kanabinoidų vaidmenį funkcinio krūtinės skausmo patogenezėje vis dar nedaug. Atlikus prospektyvinį tyrimą nustatyta, kad 4 savaites vartojant CB1 agonistą dronabinolį padidėjo skausmo slenkstis, sumažėjo skausmo intensyvumas ir odynofagija, palyginti su placebu, be reikšmingo šalutinio poveikio. Taigi kanapės gali pagerinti stemplės funkciją ir sumažinti gastroezofaginio refliukso ligos ir nekardinio krūtinės skausmo simptomus, nors tokiam poveikiui patvirtinti reikalingi papildomi tyrimai.
Skrandžio tuštinimasis ir gastroparezė
Kaip parodė tyrimai su gyvūnais ir ribotas skaičius tyrimų su žmonėmis, vartojant kanabinoidus, skrandžio tuštinimasis sulėtėja, daugiausia dėl CB1 agonistų poveikio periferinės ir centrinės nervų sistemos keliams. Dviejų placebu kontroliuojamų tyrimų metu THC ir dronabinolis sulėtino skrandžio tuštinimąsi. Pažymėtina, kad atsakas į dronabinolį priklausė nuo lyties: moterų skrandžio tuštinimosi laikas buvo ilgesnis, o vyrų - didesnis skrandžio tūris nevalgius, galbūt dėl hormoninių skirtumų.
Gastropareze sergančių pacientų apklausa parodė, kad kanapių vartojimas buvo susijęs su simptomų pagerėjimu, kuris, vartojant geriamąjį dronabinolį, buvo ne toks ryškus, palyginti su kanapių inhaliacija, galbūt dėl galimo mažesnio biologinio prieinamumo. Tai rodo, kad kanapių dozė ir vartojimo būdas gali turėti įtakos gastroparezei, paveikdami kitus patogenezinius mechanizmus, o ne skrandžio ištuštinimą. Reikia atlikti daugiau tyrimų, kad būtų galima nustatyti klinikinio kanapių vartojimo naudą tam tikruose gastropareze sergančių pacientų pogrupiuose (idiopatinė, diabetinė, pooperacinė).
Žarnyno tranzitas
Kanabinoidų vartojimas sulėtina storosios žarnos tranzitą. Tyrimais su gyvūnais ir žmonėmis nustatyta, kad padidėjęs ECS tonusas slopina cholinerginį kontraktiliškumą, o tai prisideda prie uždelsto tranzito per storąją žarną. Atsitiktinių imčių placebu kontroliuojamame tyrime dronabinolis sumažino pacientų gaubtinės žarnos susitraukimo aktyvumą valgio metu ir po valgio. Be to, retrospektyviai vertinant atvejų serijas, 6 pacientams, sergantiems refrakteriniu viduriavimu ir gydomiems CB1 agonistu nabilonu, sumažėjo tuštinimosi dažnis ir padidėjo tuštinimosi svoris. Kartu tik 1 pacientui pasireiškė reikšmingas šalutinis poveikis, kuris savaime išnyko nutraukus vaisto vartojimą. Be to, CB1 antagonistai didina storosios žarnos motoriką, tai parodė metaanalizė: viduriavimo dažnis padidėjo vartojant rimonabantą arba taranabantą.
Prie sutrikusios storosios žarnos motorikos gali prisidėti endokanabinoidus sintetinančių ir skaidančių fermentų (riebalų rūgščių amido hidrolazės (FAAH), monoacilglicerolipazės ir diacilglicerolipazės) disreguliacija. Šių fermentų slopinimas didina endokanabinoidų potencialą ir taip mažina tranzitą per gaubtinę žarną. Pacientams, kuriems vidurių užkietėjimas pasireiškė uždelsto tranzito per žarnyną fone, buvo vertinamas riebalų rūgščių amidų hidrolazės aktyvumas. Lyginant su kontroliniais mėginiais, pacientų, kurių žarnyno tranzitas vėluoja, serume nustatytas didesnis anandamido, 2-arachidonoilglicerolio ir palmitoilo etanolamido (atvirkščiai susijusio su FAAH) kiekis, o tai patvirtina - mažas FAAH kiekis prisideda prie vėluojančio žarnyno tranzito. Be to, pacientams, kuriems vėluoja žarnyno tranzitas, padidėjusi CB1 raiška mienterinėse nervinėse skaidulose, o tai rodo padidėjusį jautrumą endokanabinoidų poveikiui.
Nepaisant šių išvadų, visoje šalyje atlikta turimos duomenų bazės apžvalga parodė, kad kanapių vartojimas susijęs su mažesniu vidurių užkietėjimu. Šį neatitikimą gali lemti skirtumai vertinant kanapių pateikimo būdą (įkvepiamos ar nuryjamos) arba su doze. Be to, CBD gali slopinti CB1, todėl skirtingi preparatai, kuriuose keičiamas CBD ir THC santykis, gali susilpninti CB1 tarpininkaujamą aktyvumą. Apskritai duomenys rodo, kad ECS veikia storosios žarnos motoriką ir gali būti veiksmingas taikinys gydant storosios žarnos motorikos sutrikimus.
Kanapės ir dirgliosios žarnos sindromas
Dirgliosios žarnos sindromo (DŽS) patogenezė apima smegenų ir žarnyno ašies sutrikimą, virškinamojo trakto motorikos pokyčius, visceralinį padidėjusį jautrumą, mažo intensyvumo uždegimą, imuninės reguliacijos sutrikimus ir žarnyno disbiozę. Atsižvelgiant į ECS sąveiką su daugeliu šių procesų, galima daryti išvadą, kad ECS tonuso pokyčiai gali turėti įtakos IBS patogenezei. Pavyzdžiui, tyrimai su pelėmis padėjo aptikti tiesioginį ar netiesioginį CB1 ir, tikėtina, CB2 receptorių aktyvavimą, kuris gali slopinti visceralinį jautrumą ir skausmą. Atitinkamai CB1 ekspresija sumažėja streso sąlygomis, o pritaikius CB1 antagonistą pastebima visceralinė hiperalgezija (WIN 55,212-2). CB1 aktyvinimas taip pat veikia kitus skausmo kelius, esančius už ECS ribų. Maža CB1 raiška nugariniame spinduliniame ganglione lemia padidėjusią pereinamojo katijonų kanalo potencialo receptoriaus (V pošeimio 1 narys) raišką. Šie duomenys rodo, kad egzistuoja ryšys tarp ECS ir vaniloidų sistemos, atsakingos už jutimą ir skausmą, o tai savo ruožtu rodo CB1 vaidmenį skausmo suvokime.
Kanabinoidų vartojimas sulėtina storosios žarnos tranzitą. Tyrimais su gyvūnais ir žmonėmis nustatyta, kad padidėjęs ECS tonusas slopina cholinerginį kontraktiliškumą, o tai prisideda prie uždelsto tranzito per storąją žarną. Atsitiktinių imčių placebu kontroliuojamame tyrime dronabinolis sumažino pacientų gaubtinės žarnos susitraukimo aktyvumą valgio metu ir po valgio. Be to, retrospektyviai vertinant atvejų serijas, 6 pacientams, sergantiems refrakteriniu viduriavimu ir gydomiems CB1 agonistu nabilonu, sumažėjo tuštinimosi dažnis ir padidėjo tuštinimosi svoris. Kartu tik 1 pacientui pasireiškė reikšmingas šalutinis poveikis, kuris savaime išnyko nutraukus vaisto vartojimą. Be to, CB1 antagonistai didina storosios žarnos motoriką, tai parodė metaanalizė: viduriavimo dažnis padidėjo vartojant rimonabantą arba taranabantą.
Prie sutrikusios storosios žarnos motorikos gali prisidėti endokanabinoidus sintetinančių ir skaidančių fermentų (riebalų rūgščių amido hidrolazės (FAAH), monoacilglicerolipazės ir diacilglicerolipazės) disreguliacija. Šių fermentų slopinimas didina endokanabinoidų potencialą ir taip mažina tranzitą per gaubtinę žarną. Pacientams, kuriems vidurių užkietėjimas pasireiškė uždelsto tranzito per žarnyną fone, buvo vertinamas riebalų rūgščių amidų hidrolazės aktyvumas. Lyginant su kontroliniais mėginiais, pacientų, kurių žarnyno tranzitas vėluoja, serume nustatytas didesnis anandamido, 2-arachidonoilglicerolio ir palmitoilo etanolamido (atvirkščiai susijusio su FAAH) kiekis, o tai patvirtina - mažas FAAH kiekis prisideda prie vėluojančio žarnyno tranzito. Be to, pacientams, kuriems vėluoja žarnyno tranzitas, padidėjusi CB1 raiška mienterinėse nervinėse skaidulose, o tai rodo padidėjusį jautrumą endokanabinoidų poveikiui.
Nepaisant šių išvadų, visoje šalyje atlikta turimos duomenų bazės apžvalga parodė, kad kanapių vartojimas susijęs su mažesniu vidurių užkietėjimu. Šį neatitikimą gali lemti skirtumai vertinant kanapių pateikimo būdą (įkvepiamos ar nuryjamos) arba su doze. Be to, CBD gali slopinti CB1, todėl skirtingi preparatai, kuriuose keičiamas CBD ir THC santykis, gali susilpninti CB1 tarpininkaujamą aktyvumą. Apskritai duomenys rodo, kad ECS veikia storosios žarnos motoriką ir gali būti veiksmingas taikinys gydant storosios žarnos motorikos sutrikimus.
Kanapės ir dirgliosios žarnos sindromas
Dirgliosios žarnos sindromo (DŽS) patogenezė apima smegenų ir žarnyno ašies sutrikimą, virškinamojo trakto motorikos pokyčius, visceralinį padidėjusį jautrumą, mažo intensyvumo uždegimą, imuninės reguliacijos sutrikimus ir žarnyno disbiozę. Atsižvelgiant į ECS sąveiką su daugeliu šių procesų, galima daryti išvadą, kad ECS tonuso pokyčiai gali turėti įtakos IBS patogenezei. Pavyzdžiui, tyrimai su pelėmis padėjo aptikti tiesioginį ar netiesioginį CB1 ir, tikėtina, CB2 receptorių aktyvavimą, kuris gali slopinti visceralinį jautrumą ir skausmą. Atitinkamai CB1 ekspresija sumažėja streso sąlygomis, o pritaikius CB1 antagonistą pastebima visceralinė hiperalgezija (WIN 55,212-2). CB1 aktyvinimas taip pat veikia kitus skausmo kelius, esančius už ECS ribų. Maža CB1 raiška nugariniame spinduliniame ganglione lemia padidėjusią pereinamojo katijonų kanalo potencialo receptoriaus (V pošeimio 1 narys) raišką. Šie duomenys rodo, kad egzistuoja ryšys tarp ECS ir vaniloidų sistemos, atsakingos už jutimą ir skausmą, o tai savo ruožtu rodo CB1 vaidmenį skausmo suvokime.
Teigiama, kad ECS jautrinama uždegiminės ar hiperalgezinės būsenos metu moduliuojant CB2 raišką. Tai labai svarbu, nes IBS sergantiems pacientams paprastai kartu būna ir nedidelis žarnyno uždegimas. Tyrimai su žiurkėmis, sergančiomis kolitu, patvirtina šį pastebėjimą. Pavyzdžiui, skiriant CB2 agonistą (PF-03550096) padidėjo skausmo slenkstis, reaguojant į žarnyno išsiplėtimą, kuris priklausė nuo dozės ir kelio. CB2 aktyvinimas taip pat gali slopinti kitus uždegimo mediatorius, įskaitant bradikininą, kuris yra atsakingas už uždegimo sukeltą skausmą. Be tiesioginio poveikio kanabinoidų receptoriams, IBS simptomams įtakos gali turėti ir skaidymo fermentų modifikavimas. Pelėms, sergančioms visceraliniu uždegimu (sukeltu acto rūgštimi) ir žarnyno išsiplėtimo sukeltu skausmu, FAAH ir monoacilglicerolipazės inhibitoriai veikė analgetiškai, mažindami uždegimo sukeltą skausmą ir didindami žarnyno išsiplėtimo sukelto skausmo suvokimo slenkstį. Taigi ECS kontroliuoja skausmo pojūtį fiziologinėmis sąlygomis ir esant uždegimui.
Atlikta tik keletas tyrimų, kuriuose nagrinėtas ECS vaidmuo sergantiesiems IBS. Pavyzdžiui, pacientams, sergantiems IBS ir turintiems 2 CNR1 geno variantus, ir pacientams, neturintiems IBS, buvo tiriamas plonojo ir storojo žarnyno tranzitas naudojant scintigrafiją, reaguojant į izobarinį storosios žarnos ištempimą. Mokslininkai nustatė reikšmingą ryšį tarp CNR1 geno polimorfizmo (rs806378 alelio) ir pagreitėjusio storosios žarnos tranzito pacientams, sergantiems IBS su viduriavimu (IBS-d). Taip pat buvo nustatytas šio geno varianto ryšys su vidurių pūtimu, bet ne su skausmu, o tai patvirtina kanabinoidinių receptorių vaidmenį reguliuojant motoriką ir jautrumą. ECS moduliacija dronabinoliu taip pat buvo įvertinta 75 pacientams, sergantiems skirtingais IBS potipiais ir ECS genų polimorfizmais. Nepriklausomai nuo IBS potipio, dronabinolis sumažino proksimalinės storosios žarnos judrumo indeksą tuščiu skrandžiu, palyginti su placebu, nors didžiausias poveikis buvo pastebėtas IBS-D sergantiems pacientams. Kitame atsitiktinių imčių tyrime buvo vertinami CNR1 rs806378 ir FAAH rs324420 genų vieno nukleotido polimorfizmai IBS-D sergantiems pacientams. Tačiau šiame tyrime dronabinolis neturėjo statistiškai reikšmingo poveikio tranzitui. Tiriamiesiems, neturintiems IBS, dronabinolis slopino storosios žarnos motoriką po valgio, kas anksčiau buvo pastebėta IBS sergantiems pacientams, tačiau šie tiriamieji turėjo padidėjusį skausmo slenkstį dėl žarnyno išsituštinimo. Gauti rezultatai rodo, kad atsakas į kanabinoidus, atrodo, skiriasi sergantiesiems IBS ir sveikiems asmenims.
CB2 taip pat gali moduliuoti uždegimą ir skausmą sergantiesiems IBS. Pacientams, sergantiems IBS, 12 savaičių vartojant maisto papildų su polidatinu ir palmitoilietanolamidu (struktūriškai susijusiu su anandamidu), sumažėjo pilvo skausmo stiprumas, palyginti su placebu. Šių pacientų žarnyno gleivinėje taip pat buvo daugiau putliųjų ląstelių ir didesnis CB2 raiškos lygis.
Neseniai Dothel ir kt. atliktas tyrimas parodė, kad IBS sergančių pacientų storosios žarnos gleivinės biopsijose, palyginti su besimptomiais asmenimis, padidėjo μ-opioidinių receptorių, CB2 pasiuntinių RNR ir baltymų bei β-endorfino kiekis, o moterų nei vyrų gleivinės biopsijose CB2 pasiuntinių RNR kiekis buvo didesnis. Priešingai, besimptomėje kontrolinėje grupėje vyrų raiška buvo didesnė nei moterų. Šie rezultatai rodo, kad kanabinoidai per CB2 gali daryti įtaką imuninės sistemos sukeltam visceraliniam skausmui. Nors kanabinoidai gali būti labai svarbūs gydant dismotorinius sutrikimus, praktikoje jie kol kas nenaudojami, nes reikalingi tolesni tyrimai.
Kanapių poveikis žarnyno mikrobiomui
Manoma, kad kanapės gali modifikuoti žarnyno mikrobiomą (ŽM), todėl jos naudojamos gydant įvairias su žarnyno disbioze susijusias būkles. Pavyzdžiui, atlikus visos šalies stacionarų duomenų bazės analizę, kanapių vartojimas (įskaitant priklausomą ir nepriklausomą vartojimą) hospitalizuotiems pacientams buvo susijęs su reikšmingai (28 %) mažesne Clostridioides difficile infekcijos rizika, palyginti su tais, kurie kanapių nevartojo. Tačiau duomenų apie bendrą kanapių poveikį IM yra nedaug, ypač dėl to, kad ikiklinikinių kanabinoidinių receptorių agonistų ir antagonistų tyrimų rezultatai buvo prieštaringi. Be to, dėl ribotos medicininės priežiūros ir standartizacijos trūkumo buvo gauta pranešimų apie medicininių kanapių užterštumą bakteriniais ir grybeliniais patogenais, todėl kyla pagrįstas susirūpinimas dėl jų neigiamo poveikio IM sudėčiai.
Atlikta tik keletas tyrimų, kuriuose nagrinėtas ECS vaidmuo sergantiesiems IBS. Pavyzdžiui, pacientams, sergantiems IBS ir turintiems 2 CNR1 geno variantus, ir pacientams, neturintiems IBS, buvo tiriamas plonojo ir storojo žarnyno tranzitas naudojant scintigrafiją, reaguojant į izobarinį storosios žarnos ištempimą. Mokslininkai nustatė reikšmingą ryšį tarp CNR1 geno polimorfizmo (rs806378 alelio) ir pagreitėjusio storosios žarnos tranzito pacientams, sergantiems IBS su viduriavimu (IBS-d). Taip pat buvo nustatytas šio geno varianto ryšys su vidurių pūtimu, bet ne su skausmu, o tai patvirtina kanabinoidinių receptorių vaidmenį reguliuojant motoriką ir jautrumą. ECS moduliacija dronabinoliu taip pat buvo įvertinta 75 pacientams, sergantiems skirtingais IBS potipiais ir ECS genų polimorfizmais. Nepriklausomai nuo IBS potipio, dronabinolis sumažino proksimalinės storosios žarnos judrumo indeksą tuščiu skrandžiu, palyginti su placebu, nors didžiausias poveikis buvo pastebėtas IBS-D sergantiems pacientams. Kitame atsitiktinių imčių tyrime buvo vertinami CNR1 rs806378 ir FAAH rs324420 genų vieno nukleotido polimorfizmai IBS-D sergantiems pacientams. Tačiau šiame tyrime dronabinolis neturėjo statistiškai reikšmingo poveikio tranzitui. Tiriamiesiems, neturintiems IBS, dronabinolis slopino storosios žarnos motoriką po valgio, kas anksčiau buvo pastebėta IBS sergantiems pacientams, tačiau šie tiriamieji turėjo padidėjusį skausmo slenkstį dėl žarnyno išsituštinimo. Gauti rezultatai rodo, kad atsakas į kanabinoidus, atrodo, skiriasi sergantiesiems IBS ir sveikiems asmenims.
CB2 taip pat gali moduliuoti uždegimą ir skausmą sergantiesiems IBS. Pacientams, sergantiems IBS, 12 savaičių vartojant maisto papildų su polidatinu ir palmitoilietanolamidu (struktūriškai susijusiu su anandamidu), sumažėjo pilvo skausmo stiprumas, palyginti su placebu. Šių pacientų žarnyno gleivinėje taip pat buvo daugiau putliųjų ląstelių ir didesnis CB2 raiškos lygis.
Neseniai Dothel ir kt. atliktas tyrimas parodė, kad IBS sergančių pacientų storosios žarnos gleivinės biopsijose, palyginti su besimptomiais asmenimis, padidėjo μ-opioidinių receptorių, CB2 pasiuntinių RNR ir baltymų bei β-endorfino kiekis, o moterų nei vyrų gleivinės biopsijose CB2 pasiuntinių RNR kiekis buvo didesnis. Priešingai, besimptomėje kontrolinėje grupėje vyrų raiška buvo didesnė nei moterų. Šie rezultatai rodo, kad kanabinoidai per CB2 gali daryti įtaką imuninės sistemos sukeltam visceraliniam skausmui. Nors kanabinoidai gali būti labai svarbūs gydant dismotorinius sutrikimus, praktikoje jie kol kas nenaudojami, nes reikalingi tolesni tyrimai.
Kanapių poveikis žarnyno mikrobiomui
Manoma, kad kanapės gali modifikuoti žarnyno mikrobiomą (ŽM), todėl jos naudojamos gydant įvairias su žarnyno disbioze susijusias būkles. Pavyzdžiui, atlikus visos šalies stacionarų duomenų bazės analizę, kanapių vartojimas (įskaitant priklausomą ir nepriklausomą vartojimą) hospitalizuotiems pacientams buvo susijęs su reikšmingai (28 %) mažesne Clostridioides difficile infekcijos rizika, palyginti su tais, kurie kanapių nevartojo. Tačiau duomenų apie bendrą kanapių poveikį IM yra nedaug, ypač dėl to, kad ikiklinikinių kanabinoidinių receptorių agonistų ir antagonistų tyrimų rezultatai buvo prieštaringi. Be to, dėl ribotos medicininės priežiūros ir standartizacijos trūkumo buvo gauta pranešimų apie medicininių kanapių užterštumą bakteriniais ir grybeliniais patogenais, todėl kyla pagrįstas susirūpinimas dėl jų neigiamo poveikio IM sudėčiai.
Vis dėlto, nepaisant esamų kliūčių ir apribojimų, buvo atlikta keletas IM ir jo ryšio su kanapių vartojimu tyrimų. Nustatyta, kad IM gali atlikti svarbų vaidmenį moduliuojant visceralinio skausmo pojūtį pacientams, sergantiems žarnyno disbioze, kuri yra svarbus funkcinių virškinimo trakto sutrikimų patogenezės veiksnys. Taigi, vartojant Lactobacillus acidophilus padermių, padidėjo CB2 ir μ-opioidinių receptorių raiška žarnyno epitelio ląstelėse žiurkėms, kurioms buvo sukeltas padidėjęs žarnyno jautrumas. Taigi IM gali sustiprinti arba pakeisti visceralinio skausmo suvokimą per ECS ir būti įtrauktas į funkcinių virškinimo trakto sutrikimų gydymo strategijas.
Tyrimai su pelėmis parodė, kad IM veikia medžiagų apykaitą veikdamas žarnyno ECS tonusą. Disbiozė, atsirandanti kaip atsakas į daug riebalų turinčią dietą, gali padidinti ECS tonusą, moduliuoti žarnyno pralaidumą ir lemti vėlesnį lipopolisacharido kiekio padidėjimą plazmoje, kuris prisideda prie medžiagų apykaitos sutrikimų ir uždegimo. Siūloma endokanabinoidų ir LPS reguliavimo kilpa tikriausiai priklauso nuo genetinių ir aplinkos veiksnių, tokių kaip mityba. Taigi ECS gali būti veiksnys, siejantis žarnyno disbiozę su nutukimu. Šią teoriją patvirtina padidėjęs Firmicutes ir Bacteroidetes santykis, pastebėtas THC gydomose pelėse, kurių nutukimą sukėlė dieta. Šie rezultatai rodo, kad THC gali turėti įtakos IM ir nutukimui, tačiau reikia tolesnių šios krypties tyrimų.
Tyrimai su pelėmis parodė, kad IM veikia medžiagų apykaitą veikdamas žarnyno ECS tonusą. Disbiozė, atsirandanti kaip atsakas į daug riebalų turinčią dietą, gali padidinti ECS tonusą, moduliuoti žarnyno pralaidumą ir lemti vėlesnį lipopolisacharido kiekio padidėjimą plazmoje, kuris prisideda prie medžiagų apykaitos sutrikimų ir uždegimo. Siūloma endokanabinoidų ir LPS reguliavimo kilpa tikriausiai priklauso nuo genetinių ir aplinkos veiksnių, tokių kaip mityba. Taigi ECS gali būti veiksnys, siejantis žarnyno disbiozę su nutukimu. Šią teoriją patvirtina padidėjęs Firmicutes ir Bacteroidetes santykis, pastebėtas THC gydomose pelėse, kurių nutukimą sukėlė dieta. Šie rezultatai rodo, kad THC gali turėti įtakos IM ir nutukimui, tačiau reikia tolesnių šios krypties tyrimų.