- Joined
- Jun 24, 2021
- Messages
- 1,645
- Solutions
- 2
- Reaction score
- 1,757
- Points
- 113
- Deals
- 666
Fenciklidinas (PCP) ir DMT
Fenciklidinas (PCP), dar vadinamas "angelų dulkėmis", yra disociacinis anestetikas, kuris veikia smegenis ir kūną keisdamas neuromediatorių sistemas, ypač glutamato sistemą. Pirmiausia jis veikia kaip nekonkurencinis N-metil-D-aspartato (NMDA) receptoriaus, kuris yra glutamato receptoriaus potipis, antagonistas. Glutamatas yra pagrindinis jaudinantis neurotransmiteris smegenyse, atliekantis svarbų vaidmenį tokiuose procesuose kaip atmintis, pažinimas ir suvokimas.
Kai PCP prisijungia prie NMDA receptoriaus, jis neleidžia kalcio jonams patekti į neuronus, todėl sutrinka sinapsinis perdavimas. Šis poveikis lemia disociacinį narkotiko poveikį, kai vartotojai gali patirti atitrūkimą nuo tikrovės, pojūčius ne kūne arba nerealumo jausmą. NMDA receptorių slopinimas taip pat sutrikdo jutimų apdorojimą, todėl atsiranda būdingų haliucinogeninių ir suvokimo iškraipymų, pastebimų vartojant PCP. Jutimų atjungimas gali paveikti regėjimą, garsą ir laiko pojūtį.
Be poveikio glutamato sistemai, PCP veikia ir kitas neuromediatorių sistemas, įskaitant dopamino ir serotonino. Jis didina dopamino išsiskyrimą tam tikrose smegenų srityse, pavyzdžiui, branduolyje, kuris siejamas su narkotiko atlygintinumu ir stiprinančiomis savybėmis. Padidėjęs dopamino aktyvumas gali prisidėti prie euforijos pojūčio, tačiau jis taip pat gali sukelti psichozės simptomų, pavyzdžiui, iliuzijų ir paranojos. PCP moduliuojamas serotoninas gali dar labiau keisti nuotaiką, suvokimą ir pažintines funkcijas.
Dimetiltriptaminas (DMT) yra stiprus psichodelinis junginys, natūraliai randamas keliuose augaluose ir gyvūnuose, įskaitant žmones, kuriuose jo randama pėdsakais. Jis struktūriškai panašus į neuromediatorių serotoniną ir kitus triptaminus, pavyzdžiui, psilocibiną. Pagrindinis DMT poveikis pasireiškia sąveikaujant su serotonino receptoriais smegenyse, ypač su 5-HT2A receptoriumi. Šis receptorius labai svarbus reguliuojant nuotaiką, suvokimą ir pažinimą.
Kai DMT nuryjamas, įkvepiamas ar švirkščiamas, dėl savo mažos, lipofilinės struktūros jis greitai pereina hematoencefalinį barjerą. Patekęs į smegenis, DMT veikia kaip stiprus 5-HT2A receptorių agonistas, daugiausia žievėje. Manoma, kad šių receptorių suaktyvėjimas lemia didelius suvokimo, nuotaikos ir pažinimo pokyčius, būdingus DMT patirčiai. Šis poveikis apima ryškias regos ir klausos haliucinacijas, pakitusį laiko pojūtį, ego ištirpimą ir "prasiveržimo" į alternatyvią tikrovę ar susidūrimo su esybėmis patirtį.
DMT veikia ne tik 5-HT2A, bet ir kitus serotonino receptorių potipius, įskaitant 5-HT1A ir 5-HT2C. Sudėtinga šių receptorių sąveika lemia unikalų psichodelinį DMT profilį. 5-HT1A receptorių aktyvinimas siejamas su nuotaikos reguliavimu ir raminamuoju poveikiu, o 5-HT2C receptoriai veikia nerimą, apetitą ir nuotaiką. Vienu metu moduliuojant šiuos serotonino kelius, sukuriami intensyvūs ir dažnai mistiniai potyriai, apie kuriuos pasakoja DMT vartotojai.
Be serotonino receptorių, DMT taip pat sąveikauja su sigma-1 receptoriais, mažiau žinomu receptorių tipu, kuris yra susijęs su ląsteliniu atsaku į stresą ir neuroprotekcija. Tikslus sigma-1 receptorių vaidmuo DMT patirčiai nėra iki galo išaiškintas, tačiau jų suaktyvėjimas gali prisidėti prie kai kurių pakitusių sąmonės būsenų ir kognityvinio poveikio. Tyrimai rodo, kad DMT gali didinti neuroplastiškumą, galbūt veikdamas šiuos receptorius, o tai galėtų paaiškinti kai kuriuos ilgalaikius psichologinius ir emocinius DMT patirties padarinius, ypač teigiamą poveikį po vartojimo, apie kurį praneša vartotojai.
PCP ir DMT derinys kelia unikalių iššūkių ir pavojų dėl jų skirtingo farmakologinio poveikio. Šių dviejų narkotikų sąveika gali sustiprinti tiek disociacinį, tiek haliucinogeninį poveikį, o tai lemia intensyvius ir nenuspėjamus potyrius.
PCP poveikis NMDA receptoriams gali sukelti atsiskyrimo, į anesteziją panašią būseną, o tai gali trukdyti DMT būdingai ryškiai, ekspansyviai patirčiai. Dėl to vartotojas gali nesugebėti atskirti tikrovės nuo haliucinacijų, todėl padidėja pavojingo elgesio, nelaimingų atsitikimų ar psichozės rizika. Be to, dėl PCP poveikio dopaminui gali sustiprėti paranoidinės ar psichozinės būsenos, o DMT serotoninerginis poveikis gali sukelti intensyvius emocinius svyravimus ir prisidėti prie labai nestabilios psichikos būsenos.
Šis derinys taip pat pavojingas dėl galimo sunkaus fiziologinio poveikio. Abu narkotikai gali pabloginti vertinimą ir motorinę koordinaciją, todėl padidėja susižalojimo rizika. Be to, didelės abiejų narkotikų dozės gali sukelti sunkių komplikacijų, tokių kaip traukuliai, hipertermija, širdies ir kraujagyslių stresas ar net kvėpavimo nepakankamumas. Tokių mokslinių tyrimų apie specifinę PCP ir DMT sąveiką nėra atlikta, tačiau abi medžiagos yra susijusios su žalingomis pasekmėmis, kai jos vartojamos atskirai, o jų derinimas greičiausiai sustiprina šią riziką.
Atsižvelgiant į tai, kad DMT intensyvus, greitas poveikis ir PCP ilgalaikis, disociacinis poveikis skirtingai veikia neurotransmiterių sistemas, jų derinimas gali sukelti chaotišką ir potencialiai traumuojančią patirtį, su didele ilgalaikių psichologinių pasekmių, įskaitant psichozę ar disociacinius sutrikimus, tikimybe.
Atsižvelgdami į visas aplinkybes, rekomenduojame vengti šio derinio.
Last edited by a moderator: