- Joined
- Jun 24, 2021
- Messages
- 1,645
- Solutions
- 2
- Reaction score
- 1,756
- Points
- 113
- Deals
- 666
Ketaminas ir benzodiazepinų trankviliantai
Ketaminas yra disociacinis anestetikas, pasižymintis unikaliomis savybėmis, išskiriančiomis jį iš kitų vaistų. Jis vartojamas medicinoje anestezijai, tačiau taip pat žinomas dėl savo vartojimo gydant depresiją, potrauminio streso sutrikimą ir lėtinį skausmą, taip pat dėl savo rekreacinio poveikio.
Ketaminas pirmiausia veikia blokuodamas N-metil-D-aspartato (NMDA) receptorius smegenyse. NMDA receptoriai yra glutamato receptorių tipas, kuris yra labai svarbus jaudinančiai neurotransmisijai (neuronų tarpusavio aktyvinimo procesui). Blokuodamas NMDA receptorius, ketaminas sumažina įprastą glutamato aktyvumą, todėl smegenyse pakinta jaudinamųjų ir slopinamųjų signalų pusiausvyra. Šis sutrikimas gali sukelti disociacinį ir anestezinį ketamino poveikį, taip pat jo potencialą "atstatyti" nenormalius smegenų veiklos modelius, kurie būdingi tokioms ligoms kaip depresija.
Nepaisant to, ketaminas paradoksaliai didina bendrą glutamato išsiskyrimą, veikdamas slopinamuosius interneuronus. Šis glutamato kiekio padidėjimas gali sustiprinti sinapsinį plastiškumą, o tai, kaip manoma, yra greito antidepresinio poveikio pagrindas. Padidėjęs plastiškumas leidžia smegenims lengviau formuoti naujas neuronines jungtis, o tai gali būti labai svarbu gydant smegenis.
Ketamino sukeliamas glutamato kiekio padidėjimas taip pat suaktyvina kito tipo receptorius - AMPA receptorius. Šis suaktyvėjimas yra labai svarbus antidepresiniam ketamino poveikiui, nes jis susijęs su smegenų neurotrofinio faktoriaus (BDNF), baltymo, kuris palaiko neuronų augimą ir išlikimą, išsiskyrimu.
Benzodiazepinai yra psichoaktyviųjų vaistų klasė, pasižyminti raminamosiomis, anksiolitinėmis (mažinančiomis nerimą), raumenis atpalaiduojančiomis ir antikonvulsinėmis savybėmis. Jie dažniausiai skiriami nerimo sutrikimams, nemigai, traukulių priepuoliams, raumenų spazmams ir alkoholio abstinencijai gydyti.
Benzodiazepinai pirmiausia veikia stiprindami gama-aminosviesto rūgšties (GABA), pagrindinio slopinamojo smegenų neuromediatoriaus, aktyvumą. GABA-A receptoriai yra ligandų valdomi chloridų kanalai, esantys neuronuose. Kai GABA prisijungia prie šių receptorių, kanalas atsidaro ir chlorido jonai patenka į neuroną, todėl jis įkraunamas neigiamai ir mažiau tikėtina, kad suveiks veikimo potencialas (neuronas suaktyvėja).
Benzodiazepinai jungiasi prie specifinės GABA-A receptoriaus vietos, kuri skiriasi nuo tos, kurioje jungiasi pats GABA. Šis prisijungimas padidina GABA-A receptoriaus giminingumą GABA, o tai reiškia, kad GABA prisijungia efektyviau. Dėl šio sustiprinto prisijungimo padidėja chlorido jonų antplūdis, todėl centrinėje nervų sistemoje (CNS) sustiprėja slopinamasis poveikis.
Dažniausi benzo preparatų pavyzdžiai:
- Diazepamas (Valiumas): Dažnai skiriamas nerimo sutrikimams, raumenų spazmams, traukuliams ir alkoholio abstinencijos simptomams gydyti. Jis pasižymi palyginti ilgu pusinės eliminacijos laikotarpiu, o tai reiškia, kad organizme išlieka aktyvus ilgą laiką.
- Alprazolamas (Xanax): Daugiausia vartojamas nerimui ir panikos sutrikimams gydyti. Jo veikimo pradžia palyginti trumpa, todėl jis veiksmingai padeda ūmiai palengvinti nerimo simptomus.
- Lorazepamas (Ativanas): Dažnai skiriamas nerimui, nemigai ir ūmiems priepuoliams (įskaitant epilepsijos būseną) kontroliuoti. Jis taip pat vartojamas prieš operaciją sedacijai.
- Klonapamas (Klonopinas): Vartojamas panikos sutrikimui ir tam tikrų rūšių priepuoliams gydyti. Jis turi ilgesnį pusinės eliminacijos periodą, palyginti su alprazolamu, todėl yra veiksmingas ilgalaikiam gydymui.
- Midazolamas (Versed): Daugiausia vartojamas sedacijai prieš chirurgines procedūras, taip pat anestezijai sukelti ir ūmiems priepuoliams gydyti. Jis pasižymi labai trumpu pusinės eliminacijos periodu ir greita pradžia.
- Temazepamas (Restoril): Dažnai skiriamas trumpalaikiam nemigos gydymui, ypač siekiant padėti užmigti.
- Oksazepamas (Serax): Paprastai skiriamas nuo nerimo ir ūmios alkoholio abstinencijos. Tai trumpo ir vidutinio veikimo benzodiazepinas.
Ketamino derinimas su benzoaktyviosiomis medžiagomis turi sudėtingą poveikį smegenims, todėl šis derinys naudojamas įvairiuose klinikiniuose scenarijuose, nors dėl galimos sąveikos jį reikia kruopščiai valdyti.
- Padidėjusi sedacija ir kvėpavimo slopinimas: Tiek ketaminas, tiek benzodiazepinai yra CNS slopinantys vaistai. Vartojant kartu, padidėja pernelyg didelės sedacijos rizika, dėl kurios atsiranda gilus mieguistumas, galvos svaigimas ir potencialiai pavojingas kvėpavimo slopinimas. Šis derinys ypač rizikingas nekontroliuojamoje aplinkoje arba asmenims, turintiems ankstesnių kvėpavimo problemų.
- Antidepresantų poveikio susilpnėjimas: Keletas tyrimų rodo, kad benzodiazepinai gali sumažinti ketamino antidepresinio poveikio veiksmingumą. Manoma, kad taip atsitinka dėl to, kad benzodiazepinai stiprina GABAerginį aktyvumą, o tai gali neutralizuoti kai kuriuos ketamino mechanizmus, susijusius su glutamato ir NMDA receptorių moduliacija. Todėl benzodiazepinus vartojantys pacientai gali patirti ne tokį ryškų arba trumpiau trunkantį gydymo ketaminu antidepresantais poveikį.
- Nerimo ir traukulių gydymas: Teigiama, kad benzodiazepinai gali padėti suvaldyti nerimą ar sujaudinimą, kurį kai kurie pacientai patiria vartodami ketaminą, ypač kelionės metu ar po jos. Be to, kadangi ketaminas gali sumažinti traukulių slenkstį, benzodiazepinų antikonvulsinės savybės gali suteikti apsauginės naudos nuo galimų traukulių, ypač didelės rizikos vartotojams.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, rekomenduojame šį derinį vartoti labai atsargiai.
Last edited by a moderator: