- Joined
- Jun 24, 2021
- Messages
- 1,645
- Solutions
- 2
- Reaction score
- 1,757
- Points
- 113
- Deals
- 666
Dekstrometorfanas (DXM) ir benzodiazepinų trankviliantai
Dekstrometorfanas (DXM ) yra įprasta be recepto parduodamų kosulį slopinančių vaistų sudedamoji dalis. Jo veikimo mechanizmas apima kelis smegenų kelius ir receptorius, kurie lemia ir gydomąjį, ir psichoaktyvųjį poveikį.
DXM ir jo aktyvusis metabolitas dekstrorfanas veikia kaip nekonkurenciniai N-metil-D-aspartato (NMDA) receptorių antagonistai. Šie receptoriai atlieka svarbų vaidmenį sinapsinio plastiškumo ir atminties funkcijose. Blokuodamas NMDA receptorius, DXM sutrikdo normalią neurotransmisiją, todėl didelės dozės gali sukelti disociacinį poveikį.
DXM jungiasi prie sigma-1 receptorių, kurie dalyvauja moduliuojant neurotransmiterių išsiskyrimą ir ląstelių signalizaciją. Šių receptorių aktyvinimas gali turėti įtakos nuotaikai, pažinimui ir neuroprotekcijai.
DXM slopina serotonino atgalinį įsisavinimą, didindamas jo kiekį sinapsiniame plyšyje. Šis veikimas panašus į kai kurių antidepresantų veikimą ir gali prisidėti prie nuotaiką gerinančio DXM poveikio. Tačiau tai taip pat didina serotonino sindromo riziką, jei derinamas su kitais serotoninerginėmis medžiagomis. DXM taip pat gali turėti įtakos kitoms neuromediatorių sistemoms, įskaitant noradrenaliną ir dopaminą. Šios sąveikos gali prisidėti prie sudėtingo jo psichoaktyvaus poveikio profilio.
Benzodiazepinai yra psichoaktyviųjų vaistų klasė, pirmiausia žinoma dėl savo raminamojo poveikio. Jie paprastai skiriami tokioms būklėms, kaip nerimas, nemiga, traukuliai ir raumenų spazmai, gydyti. Čia išsamiai apžvelgiama, kaip benzodiazepinai veikia, ir pateikiami keli dažniausiai vartojamų benzodiazepinų pavyzdžiai.
Benzodiazepinai veikia stiprindami gama-aminosviesto rūgšties (GABA), pagrindinio slopinamojo neurotransmiterio centrinėje nervų sistemoje, veikimą. Jie jungiasi prie specifinės GABA-A receptoriaus vietos, kuri skiriasi nuo tos, kurioje jungiasi pati GABA. Šis prisijungimas padidina receptoriaus giminingumą GABA, todėl padidėja chloridų kanalų atsidarymo dažnis.
Chlorido jonų antplūdis į neuronus hiperpoliarizuoja ląstelės membraną, todėl ji tampa atsparesnė sužadinimui. Ši hiperpoliarizacija sumažina neuronų aktyvumą ir sukelia benzodiazepinams būdingą raminamąjį, anksiolitinį, antikonvulsinį ir raumenis atpalaiduojantį poveikį.
Benzodiazepinų pavyzdžiai:
- Diazepamas (Valiumas): Vartojamas nuo nerimo, raumenų spazmų ir traukulių. Jis pasižymi ilgu pusinės eliminacijos periodu, todėl tinka ilgalaikiam poveikiui.
- Lorazepamas (Ativanas): Dažnai skiriamas nuo nerimo ir nemigos. Jo pusinės eliminacijos laikas trumpesnis nei diazepamo, jis taip pat vartojamas ūminiams priepuoliams gydyti.
- Alprazolamas (Xanax): Dažnai vartojamas nuo nerimo ir panikos sutrikimų. Jo pusinės eliminacijos laikas palyginti trumpas, o veikimo pradžia greita, todėl jis veiksmingas ūminiams nerimo epizodams gydyti.
- Klonopinas (Clonazepam): Vartojamas priepuoliams ir panikos sutrikimams gydyti. Jis pasižymi ilgu pusinės eliminacijos periodu, todėl ilgam palengvina simptomus.
- Temazepamas (Restoril): Skiriamas trumpalaikiam nemigos gydymui. Jo pusinės eliminacijos laikas yra vidutinis, todėl jis veiksmingai palaiko miegą.
- Midazolamas (Versed): Dėl greito veikimo pradžios ir trumpos veikimo trukmės daugiausia vartojamas kaip priešoperacinis raminamasis vaistas ir procedūrinei sedacijai.
DXM ir benzodiazepinų raminamųjų vaistų derinimas gali turėti didelį ir potencialiai pavojingą poveikį dėl jų sutampančio poveikio centrinei nervų sistemai.
- Stiprėjanti sedacija ir mieguistumas: Tiek DXM, tiek benzodiazepinai gali sukelti sedaciją. Vartojant kartu, šis poveikis gali labai sustiprėti, todėl gali pasireikšti ryškus mieguistumas, galvos svaigimas ir mieguistumas. Dėl to gali sutrikti pažintinės ir motorinės funkcijos, padidėti nelaimingų atsitikimų ir traumų rizika.
- Kvėpavimo slopinimas: Vienas iš rimčiausių šių vaistų derinimo pavojų yra kvėpavimo slopinimas. Benzodiazepinai slopina kvėpavimo centrus smegenyse, o didelės DXM dozės gali sustiprinti šį poveikį. Tai gali sukelti paviršutinišką arba sulėtėjusį kvėpavimą, kuris gali būti pavojingas gyvybei, ypač perdozavus.
- Kognityvinių ir motorinių funkcijų sutrikimas: Dėl šio derinio gali sutrikti mąstymas, vertinimas ir judesių koordinacija. Tai gali padidinti kritimų ir traumų riziką.
- Padidėjusi perdozavimo rizika: Benzodiazepinų raminamosios savybės kartu su didelių DXM dozių disociaciniu poveikiu gali maskuoti perdozavimo požymius, todėl didesnė tikimybė, kad asmuo gali pavartoti per didelį abiejų medžiagų kiekį. Perdozavimo simptomai yra didelis mieguistumas, sumišimas, sąmonės praradimas ir kvėpavimo nepakankamumas.
- Psichologinis poveikis: Didelės abiejų medžiagų dozės gali sukelti sumišimą ir haliucinacijas. Jas derinant, šis poveikis gali sustiprėti, todėl gali atsirasti stipri dezorientacija ir potencialiai pavojingas elgesys.
Nesusidūrėme su patvirtintais duomenimis apie ūmias ir mirtinas būkles, susijusias su šiuo deriniu. Kartu nėra jokių vertingų teigiamo rekreacinio poveikio požymių, kurie galėtų pridengti šio derinio riziką.
Atsižvelgdami į viską, rekomenduojame vengti šio derinio bet kokiomis sąlygomis.
Last edited by a moderator: